užkaištis

užkaištis
ùžkaištis sm. (1) KBII77, K, DŽ, NdŽ, Š; Kos155, ū́žkaištis (1), ažkaĩštis (r.) (2) 1. Q416, H, R, R292, MŽ, MŽ391,452, Sut, N, Ns1857,2, K, KŽ, ŠT203, LKAI276(Žgč, Bt, Šl) skląstis durims užsklęsti, užkišti, sklendė, velkė, užstūma: Padrūtin užkaiščius tavo vartų CII315. Jų namai uždegti ir jų užkaiščiai palaužti CII1038. Užkaištį ištraukiu R37, MŽ50. Ùžkaištį atkišti, atšauti KI116. Ùžkaištį užkišti KII132. Jisai … laukė, kol pro … skylę ranka į staldą įsikišo durių užkaiščius attraukti Kel1862,88. Jie, miesto vartų užkaiščius perpjovę, edomitus įleido Jrk. Užkaištùkas LKAI41(Brš). | prk.: Nei jokios širdies durys nėra su netikėjimo spyna ir užkaiščiais taip drūtai užrakintos Kel1881,225. 2. LC1884,18, BzF192, M, Rs, Šl, Mšk, Jnš, Ob, Km, Užp kuolelis kam užkišti, kaištis: Su tais ū́žkaiščiais tikras vargas: pavažiuosi greičiau, jei da kelias trankus, žiūrėk, ratas jau ir nusimovęs Trg. Iš smarkumo net ažkaĩštis iššoko Sdk. Reikia įkišt ùžkaištis, kad ratas nenusmuktų Žg. Išdvakusios medinašių stebulės maskatavo, bruožėsi į užkaiščius M.Katil. Geležiniam ratam ažkaĩščiai nereikalingi Dgl. Lušnis vadinas tas rungas, kur yra su ū́žkaiščiu Skdv. Radus ant kelio ratų ažkaištį degutuotą, paimt ir patrint karpas LTR(Ds). Iškinkiant jaučius iš jungo, ažkaiščius ištraukia Ut. Tokius užkaištukùs užkiša, ka nesimautų Pgr. ║ Š, LKAI96(Als) geležinis kuolas, šerdesas. ║ Ms, LKAI276(Žgč, Bt, Rs, Jd) staklių kaištis, pleištas. 3. krosniakaištis: Iškūreno krosnį ir, kai jau nebebuvo smalkių, užstūmė kamino užkaištį J.Dov. Kakalių užkaiščiai LC1882,43. 4. Rtr, KŽ užtvara: Ir jų užkaiščius sutrys CI165. Užkaištis, užtvaras ŠT205. | prk.: Girtuoklystei tur būt nekursai užkaištis … užkišamas LC1880,4. Dievas liežuvį davė su dviem užkaiščiais, būtent, ir dantimis, ir lūpomis iš apačios ir nuo viršaus aptvėrė, jeib menkai kalbėtumbim brš. 5. RB2Moz26,29 skersinė sija: Padirbinsi iš akacijos medžio ir penkis užkaiščius lentoms laikyti viename šėtros šone Skv2Moz26,26. 6. LL94, NdŽ kamštis, kyštis: Lyg koks skylės ùžkaištis KII37. ║ M statinės volė, volelė. 7. NdŽ įspėjamoji lentelė, kuolelis, ženklas. 8. prk. menkas pavidalas ko: Tu ne vyras, bet esi ùžkaištis (tavim nepasiremsi kokiame varge), menkybelė tu! Šts. Ka vyro ten nėra, tik vyro ùžkaištis Klm.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • užkaištis — ùžkaištis dkt …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • užukaištis — užùkaištis sm. (1), ažùkaištis (r.) (1) žr. užkaištis: 1. Slk. 2. Sut, Kos155, Ds, Slk Virbalas, ažukaištis SD135. Nepamesk ažùkaiščių važiuodamas Dgl. 3. žr. užkaištis 7: Įkišk ažùkaištį, kad nevaikščiotų panuovoliu Švnč …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsiklebetuoti — 1 atsiklebetuoti klibant atsipalaiduoti: Matyt, per ilga užkaištis atsiklebetavo ir išsmuko Jž. klebetuoti; atsiklebetuoti; išsiklebetuoti; nuklebetuoti; parklebetuoti; suklebetuoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kengė — sf. (1) K, kengė̃ (4) KI592 1. geležinis ar medinis kablys, įkaltas ppr. į sieną kam pakabinti ar pririšti: Kabink kepurę ant kengės Mrj. Ant kengės pasikabinę pantį veja J(Erž). Ištrauk kengę iš sienos – ana nėkam nereikalinga Pln. Jis nuo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • klemeris — ×klẽmeris (vok. Klammer, l. klamra) sm. (1) K; R224, klemerỹs (3b) Erž, Vdk 1. KI67, Šn geležinė sankaba: Su klẽmeriais suveržk kertes budinko J. Rąstus skersiniais parkalė, klemeriais sujungė Tv. Padaryk storus klemerius Vdk. 2 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kyštis — kỹštis sm. (2) 1. pasmailintas kuolelis kam užkišti, kaištis, užkaištis: Kodžio viršų, ašį, kad tekinis nesmuktų, užkiša su kyščiù J. Užkišk kỹštį, kad neatšoktų durų užkabintuvas Sr. Kỹštis iškrito, tekinis nusmuko Grg. Pardžiūvo dalgkotis,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • lionikas — ×liõnikas (nlt.) sm. (1) 1. Srv, Št kaištis užkišti movai ant ašies galo, kad nenusmuktų tekinis: Iškrito lionikas, nusimovė ratas Vlkj. 2. rš vienas iš geležinių lankelių, kuriais suveržiama stebulė abiem stipinų šonais. 3. Rs geležinis… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • piščikas — ×pìščikas (brus. пiщык, rus. пищик ) sm. (1) 1. Jsv, Skr, Snt kaištis ant ašies galo, rato užkaištis: Kad tekinis nesmuktų, užkišk su pìščiku J. 2. Pns menk. pienburnis: Tokių pìščikų nėr ko žiūrėti Pnd …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • skiduklis — skidùklis sm. (2) NdŽ, Pšl durų užkaištis, skląstis: Užkišk duris su skidukliù Klov …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sklindas — skliñdas sm. KŽ; N, [K], L, Rtr, LVIII881 žr. sklendė 1: Užkaištis, sklindas CII315 …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”